I\u0161tr\u016bk\u0119 i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos ir nor\u0117dami tapti Europos Tarybos nariais, dekriminalizavome homoseksualius santykius*. Nuo tada galime steb\u0117ti, kad visuomen\u0117s nuostatos LGBT at\u017evilgiu i\u0161 l\u0117to \u0161yla.
\u0160iuo metu vis daugiau \u017emoni\u0173 tikisi, jog mokyklos priims homoseksualius, biseksualius ar transly\u010dius jaunuolius kaip lygiaver\u010dius ir kurs palanki\u0105 socioemocin\u0119 aplink\u0105 visiems mokiniams. Ta\u010diau mokykl\u0173 tikrov\u0117 n\u0117ra lengva. Tai aparatas, sudarytas i\u0161 daugyb\u0117s \u017emoni\u0173. Nors neretai tikimasi, kad mokyklose bus daugiau civilizacijos nei u\u017e jos rib\u0173 \u2013 juk mokyklos darbuotojai:os yra visuomen\u0117s dalis, tad ir visuomen\u0117s atspindys.<\/p>\n
Tam, kad mokykla tapt\u0173 palanki LGBT vaikams ir \u0161eimoms, nepakanka, kad ji paskelbt\u0173 save toleranti\u0161ka. Mokytojams nepakanka pasakyti, kad pas mus priimami visi. Kitaip tariant, mokytojams nepakanka pasakyti: LGBT jaunuoliai, jauskit\u0117s gerai<\/em>, ir tik\u0117tis, kad nuo to jie i\u0161 tikro ir jausis gerai. Mokyklos ir mokytojai neretai nori b\u016bti toleranti\u0161ki. Tiksliau \u2013 nori b\u016bti matomi kaip toleranti\u0161ki. Ta\u010diau b\u016btent \u0161is noras neretai ir parklupdo juos. Baim\u0117, jog b\u016bsime pamatyti kaip netoleranti\u0161ki, trukdo mums \u012fsivardyti sau savo tolerancijos spragas arbas ribas.<\/p>\n Yra daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, kurie praktikuoja vadinam\u0105j\u0105 sakytin\u0119 (angl. spoken), bet ne gyvenam\u0105 (angl. lived) tolerancij\u0105. \u201eA\u0161 ne prie\u0161 juos, bet\u2026\u201c, \u201eTegu jie b\u016bna, bet nesidemonstruoja\u201c, \u201eTegu gyvena, bet kam jiems\u2026\u201c ir t.t. Tai pavyzd\u017eiai, kai heteroseksualiems ir neheteroseksualiems bei necisly\u010diams** asmenims nustatomi dvigubi standartai. O tokia tolerancija \u2013 ribota. Tikrasis pri\u0117mimas ne(\u012f)vyksta. Jeigu mokyklos ir mokytojai nori, kad LGBT jaunuoliai:\u0117s i\u0161 ties\u0173 jaust\u0173si gerai, tenka \u012fsigilinti \u012f kult\u016brin\u012f kontekst\u0105, kuriame \u0161ie jaunuoliai auga, kaip jie patiria buvim\u0105 neheteroseksualiu Lietuvoje. Koks tonas mokykloje vyrauja homoseksuali\u0173 ir biseksuali\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu? Kokiais \u017eod\u017eiais kalbama, kokios istorijos pasakojamos apie transly\u010dius? Kuo skirasi (ar skirasi?) atsmofera klas\u0117je ir koridoriuje? O kokia ji persirengimo kambariuose, kai aplink suaugusi\u0173j\u0173 n\u0117ra?<\/p>\n LGBT jaunuoli\u0173 pri\u0117mimas reikalauja, kad \u0161iai sri\u010diai nuolat skirtume bent \u0161iek tiek d\u0117mesio. To reikia tam, kad m\u016bs\u0173 ketinimai nenutolt\u0173 nuo realyb\u0117s ir nuo tikr\u0173j\u0173 jaunuoli\u0173 poreiki\u0173. O tam, kad mokytojai gal\u0117t\u0173 \u012fsigilinti \u012f i\u0161\u0161\u016bkius \u2013 mokytojai turi jaustis patogiai su LGBT tema ir LGBT \u017emon\u0117mis. Mokymasis priimti LGBT jaunuolius kaip lygiaver\u010dius gali u\u017etrukti. Gali tekti perlipti ne vien\u0105 tolerancijos slenkst\u012f. O ir LGBT tema yra labai \u012fvairi. Tai labai plati \u017emones klasifikuojanti kategorija. \u010cia universali\u0173 i\u0161vad\u0173 formuoti negalima. Jei norime poky\u010dio \u2013 turime sudaryti erdv\u0117s kuo didesniam istorij\u0173 kiekiui. Kaip ir likusiais \u0161vietimo klausimais.<\/p>\n Apklausiant mokinius***, labai ry\u0161ku, kad kai kuriose temose suaug\u0119 ir mokiniai i\u0161gyvena skirtingas tikroves. Mokiniai neretai teigia, kad ne\u012fmanoma nepasteb\u0117ti homofobini\u0173 paty\u010di\u0173 ir daro i\u0161vad\u0105, kad, vadinasi, mokytojai grei\u010diausiai renkasi j\u0173 nepasteb\u0117ti. Neatsi\u017evelgimas \u012f LGBT jaunuoli\u0173 pad\u0117t\u012f yra ne tik id\u0117jos reikalas, ta\u010diau turi didel\u0119 \u012ftak\u0105 ir LGBT socioemocinei situacijai, bendrai psichologinei b\u016bklei. Mokyklos po\u017ei\u016bris \u012f LGBT daro \u012ftak\u0105 \u0161i\u0173 jaunuoli\u0173 mokymosi pasiekimams, asmeninei, socialinei ir akademinei s\u0117kmei. At\u0161iaurios ar nejautrios nuostatos bei praktikos u\u017ekerta galimyb\u0119 pilnaver\u010diam augimui ir vystymuisi.<\/p>\n Galima greitai pasmerkti mokytojus, vis d\u0117lto mokytoj\u0173 pad\u0117tis n\u0117ra vienareik\u0161mi\u0161ka. Staig\u016bs kult\u016briniai virsmai, did\u017eiuliai darbo kr\u016bviai, besiple\u010dian\u010di\u0173 atsakomybi\u0173 s\u0105ra\u0161as, kiekvien\u0105 krustel\u0117jim\u0105 stebintys ir skund\u017eiantys kai kurie t\u0117vai ir nuolat augan\u010dios kokyb\u0117s reikalavimai, deramai ne\u012fvertinant darbo finansi\u0161kai \u2013 tik augina masin\u012f mokytoj\u0173 nepasitenkinim\u0105. Mokytojai pavarg\u0119. I\u0161sek\u0119. Atjausti ir priimti b\u016bnant tokioje situacijoje \u2013 nelengva.<\/p>\n Vis d\u0117lto tenka. Tam, kad klas\u0117s ir mokyklos atmosfera b\u016bt\u0173 i\u0161ties palanki, pirmiausia mokytojai turi \u012fsigilinti \u012f savo pa\u010di\u0173 nuostatas. B\u016bt\u0173 nuostabu, jei mokyklose b\u016bt\u0173 organizuojamos supervizijos ar savipagalbos ratai, kuri\u0173 metu mokytojai gal\u0117t\u0173 aptarti savo darbo \u012ftampas. Kartu pab\u016bti procesuose. Taip jie gal\u0117t\u0173 pasteb\u0117ti savo ir kit\u0173 nuostat\u0173 vingius, pasiskolinti empatijos, i\u0161kelti \u012f dienos \u0161vies\u0105 pagr\u012fstas ir nepagr\u012fstas baimes ir kartu pajusti stipryb\u0119 ir vienyb\u0119. Tai procesas, kuris u\u017etikrina ne tik LGBT jaunuoli\u0173 pad\u0117ties gerinim\u0105, bet ir mokytoj\u0173 emocin\u0117s sveikatos stiprinim\u0105. 1. Pasakyti, k\u0105 pasteb\u0117jome: gird\u017eiu\/matau, kad\u2026<\/em> Dirbant su homofobijos ma\u017einimu, svarbu neg\u0117dinti \u017emoni\u0173 d\u0117l j\u0173 homofobini\u0173 ir transfobini\u0173 nuostat\u0173. Radikali\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 besilaikantys \u017emon\u0117s gindamiesi neretai pasitraukia tik gilyn \u012f homofobij\u0105. Vietoj to svarbu skirti kokybi\u0161ko laiko kokybi\u0161koms diskusijoms apie tai, kod\u0117l engimas vyksta. Kod\u0117l visuomen\u0117je po\u017ei\u016bris kei\u010diasi? Kam to reikia? Kas turi teis\u0119 nuspr\u0119sti, kaip vertinami homoseksual\u016bs asmenys ir t.t.? Vietoj baudimo ir pasmerkimo, svarbu suteikti erdv\u0117s i\u0161b\u016bti su savo nuostatomis ir pamatyti skirtingas perspektyvas, patirti skirtingas reik\u0161mes ir taip pajusti daugiau empatijos. (NB! \u017dinoma, tai nerei\u0161kia, kad radikali ir neapykant\u0105 kurstanti homofobija neturi b\u016bti grie\u017etai ir tvirtai stabdoma.)<\/p>\n Tolerancija yra darbas. Tai gyvas procesas, kurio metu daug skirting\u0173 \u017emoni\u0173 stengiasi b\u016bti girdimi ir i\u0161girsti vieni kitus. Tolerancijai vykti reikalinga empatija. \u010cia tikslas yra stengtis b\u016bti toleranti\u0161kais, o ne tokiais save paskelbti. Praktikuoti, o ne deklaruoti. Tikiuosi, kad stengsim\u0117s ir praktikuosime vis daugiau.<\/p>\n ** Asmenys, kuri\u0173 lytin\u0117 tapatyb\u0117 neatitinka lyties, kuri jiems\/ joms buvo priskirta gimus.<\/em><\/p>\n *** Giniotait\u0117 A. (2020) \u201cSex Ed Experiences of Pupils. Toward Literacy in Sex Education\u201d, Acta Paedagogica Vilnensia, 450, pp. 77-96. doi: 10.15388\/ActPaed.45.5<\/em>.<\/p>\n Straipsnis yra projekto ,,\u012eranki\u0173 d\u0117\u017e\u0117\u201c dalis, kuris yra Aktyvi\u0173 pilie\u010di\u0173 fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo l\u0117\u0161omis, dalis.<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" I\u0161tr\u016bk\u0119 i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos ir nor\u0117dami tapti Europos Tarybos nariais, dekriminalizavome homoseksualius santykius*. Nuo tada galime steb\u0117ti, kad visuomen\u0117s nuostatos LGBT at\u017evilgiu i\u0161 l\u0117to \u0161yla.\u0160iuo metu vis daugiau \u017emoni\u0173 tikisi, jog mokyklos priims homoseksualius, biseksualius ar transly\u010dius jaunuolius kaip lygiaver\u010dius ir kurs palanki\u0105 socioemocin\u0119 aplink\u0105 visiems mokiniams. Ta\u010diau mokykl\u0173 tikrov\u0117 n\u0117ra lengva. Tai aparatas, sudarytas […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3586,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"site-sidebar-layout":"default","site-content-layout":"","ast-site-content-layout":"default","site-content-style":"default","site-sidebar-style":"default","ast-global-header-display":"","ast-banner-title-visibility":"","ast-main-header-display":"","ast-hfb-above-header-display":"","ast-hfb-below-header-display":"","ast-hfb-mobile-header-display":"","site-post-title":"","ast-breadcrumbs-content":"disabled","ast-featured-img":"","footer-sml-layout":"","ast-disable-related-posts":"","theme-transparent-header-meta":"default","adv-header-id-meta":"","stick-header-meta":"","header-above-stick-meta":"","header-main-stick-meta":"","header-below-stick-meta":"","astra-migrate-meta-layouts":"set","ast-page-background-enabled":"default","ast-page-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"ast-content-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-4)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"var(--ast-global-color-4)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"var(--ast-global-color-4)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"footnotes":""},"categories":[31],"tags":[],"class_list":["post-3585","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pokalbiai-ir-straipsniai"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3585","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3585"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3585\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3588,"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3585\/revisions\/3588"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3586"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3585"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3585"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ivairovesnamai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3585"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Nors visuomen\u0117s nuostatos \u0161yla, homofobija turi ilg\u0105 kult\u016brin\u0119 \u0161li\u016bz\u0119, kuri taip lengvai nenusitrina. Juk engimas nesiliauja veik\u0119s, vos nustojama engti ar patirti engim\u0105. Jis b\u016bna giliai su\u017eeid\u0119s. O ir visuomen\u0117s nuostatos \u0161yla netolygiai ir nenuosekliai. Pavyzd\u017eiui, tebeturime daug homofobi\u0161k\u0173 juokeli\u0173. Deja, mums tiesiog kult\u016bri\u0161kai juokingi juokai apie g\u0117jus. Taip homoseksual\u016bs jaunuoliai anksti i\u0161moksta, kad \u0161i j\u0173 tapatyb\u0117s dalis gali b\u016bti pajuokiama, i\u0161juokiama, kad ji n\u0117ra rimta, n\u0117ra verta pagarbos, kad ji nusipelno b\u016bti i\u0161juokos centre. Neb\u016btinai piktavali\u0161kos \u2013 bet vis tiek i\u0161juokos.<\/p>\n
Kartais mokytojai labai nori pad\u0117ti LGBT jaunuoliams, ta\u010diau vyraujan\u010dios homofobin\u0117s ir transfobin\u0117s nuostatos sukelia bej\u0117gyst\u0117s jausm\u0105. Pavyzd\u017eiui, mokytojai nori pad\u0117ti mokiniams kvestionuoti tam tikrus \u012ftik\u0117jimus ir puosel\u0117ti tolerancij\u0105, pri\u0117mim\u0105, ta\u010diau mokytojai yra \u012fbauginti vieno ar keleto ar\u0161i\u0173 t\u0117v\u0173 ar net pa\u010dios mokyklos administracijos. Vis d\u0117lto net ir ma\u017eos mokytoj\u0173 pastangos rei\u0161kia labai daug. \u0160tai veiksm\u0173 planas, ko reikia susid\u016brus su homofobini\u0173 (\u201egerybini\u0173\u201c arba blogybini\u0173) paty\u010di\u0173 situacija:<\/p>\n
2. Nubr\u0117\u017eti ai\u0161ki\u0105 rib\u0105, jog tai netinkamas elgesys: d\u0117l seksualin\u0117s orientacijos ar lytin\u0117s tapatyb\u0117s nesijuokiama\u2026<\/em>
3. Aptarti situacij\u0105 su visais, kurie buvo \u012ftraukti. Ne tik nukent\u0117jusiais, ne tik situacij\u0105 kurs\u010diusiais, bet ir steb\u0117jusiais.
4. Galiausiai, svarbu pabandyti suvokti, kod\u0117l \u017emogus, kuris inicijavo paty\u010di\u0173 situacij\u0105, tai dar\u0117, kod\u0117l kilo poreikis demonstruoti(s)<\/em> diskriminacij\u0105. K\u0105 galima padaryti, kad situacija nesikartot\u0173?<\/p>\n
*1993 m., \u012fgyvendinant stojimo \u012f Europos Taryb\u0105 reikalavimus, dekriminalizuoti homoseksual\u016bs santykiai tarp vyr\u0173 (panaikintas Baud\u017eiamojo kodekso 122 straipsnis, kuriuo buvo numatomas laisv\u0117s at\u0117mimas iki trej\u0173 met\u0173 u\u017e vyro lytin\u012f santykiavim\u0105 su vyru). Kaip matome, \u010dia homoseksualumas konceptualiai sietas su vyr\u0173 dimensija, moteris paliekant para\u0161\u010di\u0173 para\u0161t\u0117se. Kadangi vie\u0161ai homoseksuali\u0173 santyki\u0173 dekriminalizavimas nebuvo aptartas, visuomen\u0117, o ir patys LGBT nariai ne i\u0161 karto su\u017einojo apie \u0161\u012f esmin\u012f teismin\u012f pokyt\u012f. Greta teisinio reguliavimo poky\u010di\u0173 vyko ir kiti kult\u016briniai procesai. \u017dlugus Soviet\u0173 S\u0105jungai (kurioje homoseksualumas neretai \u201egydytas\u201c), Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, propaguodama kataliki\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f seks\u0105 ir seksualum\u0105, \u0117m\u0117si aktyvaus nuomon\u0117s formuotojos vaidmens lyti\u0161k\u0173j\u0173 reikal\u0173 plotm\u0117je. Tad nors homoseksualumo \u201enelegalumas\u201c ir buvo panaikintas, vis d\u0117lto nuostata, jog tai nuod\u0117m\u0117 \u2013 i\u0161liko gyvybinga.<\/em><\/p>\n